Kristina Sabaliauskaitė „Silva Rerum II“

Apie knygą:

Leidykla: Baltos lankos
Išleista: 2011
Puslapių sk.: 292

XVIII a. pradžia, Lietuvoje siaučia badas, maras ir karas. Visi – pavargę, alkani, pikti.
Uršulė Norvaišaitė, kadaise ištekėjusi už Jono Kirdeikio Bironto, ją labai mylėjusio, – dabar jau nebejauna, serganti moteris. Jos brolis Kazimieras – taip pat vedęs, turi sūnų. Knygoje pasakojami Kazimiero sūnaus Jono Izidoriaus, jo žmonos, taip pat ir Uršulės likimai, atskleidžiamos jų paslaptys. Sutinkame ir Uršulės bei Kazimiero vaikystės draugą Joną, sužinome ir jo likimą.
Po truputį autorė atskleidžia įvairias veikėjų paslaptis, likimo valia įvykusius nesusipratimus, kurių galėjo nė nebūti ir viskas galėjo susiklostyti kitaip, jei ne kartais žiaurūs likimo pokštai ir atsitiktinumai. Rašytoja gudriai vynioja pasakojimo giją, taip apraizgo skaitytoją, kad skaitai ir stebiesi – koks keistas tas gyvenimas, koks nenuspėjamas likimas – nežinai, kas ten laukia už posūkio.

Prisijungsiu prie pagyrų šiai knygai. Ir nors į rimtąją literatūrą ji, manau, nepretenduoja, tačiau tai tikrai unikalus ir įdomus lietuvių rašytojos kūrinys. Tiesa turiu pasakyti, kad ši – antroji dalis – man patiko labiau nei pirmoji.  Patinka autorės pasakojimo stilius, kalba, kuriama istorija.

Patiks baroko grbėjams, taip pat tiems, kam patiko pirmoji autorės knyga. Tikrai rekomenduoju susipažinti su rašytojos kūriniais.

Vertinimas –  9,5/10

Knygos anotacija: „Menotyros mokslų daktarė, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė 2008-aisiais debiutavo istoriniu romanu Silva rerum („Baltos lankos“). Kūrinys tapo tikru literatūriniu įvykiu Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorijos specialistų, skaitytojus jis pavergė vaizdingumu ir sodria, turtinga kalba, pasakojančia apie autentišką XVII amžiaus (1659–1667 metų) atmosferą ir įvykius. Šmaikšti publicistės plunksna, grožiui ir detalėms atidi menotyrininkės akis ir humanitarės dėmesys epochos dvasinei istorijai – tai su niekuo nesupainiojamo autorės stiliaus dėmenys, teikiantys daugiasluoksnio skaitymo malonumą.

Silva rerum II – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka… Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?“