mūsų asmeninis blogas

Apie knygą:
Leidykla: Kitos knygos
Išleista: 2011
Puslapių sk.: 232

Tai knyga, suskirstyta į keturias istorijas apie tam pačiam Lenkijos mieste gyvenančius tris Marijas ir vieną Marijoną.

“Turginės“. Marijos tėvai prekiauja turguje, šį „verslą“ turi paveldėti ir ji. Tačiau nuo vaikystės ji nori būti kitokia – kad jos visi norėtų ir visi mylėtų. Deja, gyvenimas nesiklosto taip kaip norisi.

“Ryšininkės“. Marija – pensininkė. Ji žydė, išgyvenusi Antrąjį pasaulinį, buvusi lenkų ryšininkė. Dabar – niekam nereikalinga – taip ir neištekėjusi, praradusi turėtus vaikus. Tėvus palaidojo per karą. Autorė labai skaudžiai aprašo senolių nereikalingumą, žmonių nepakantumą jiems.

“Padirbinės“. Apie Marijoną, kuris baigė konditeriją, siuva, siuvinėja, yra tvarkingas ir jautrus vyras. Tiesa, moka ir pataisyti ką reikia ūkyje. Toks, žodžiu, moteriškas vyras – poniaponas.

„Princesės“. Marysiai vienuolika. Tačiau ji pyksta ant aplinkinių, niokoja miestą, maištauja. Galiausiai padega turgų, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į svarbesnius dalykus nei pirkiniai, daiktai, noras turėti.

Vietomis buvo neskanu ir priminė depresinę lietuvių literatūrą. Tačiau vietomis buvo įdomu ir šmaikštu, ypač patiko istorijų pradžioje aprašyti turgaus gyvenimas arba poliklinikos, kur pensininkai – dažni lankytojai – kasdienybė. Dar įdomūs buvo ir kai kurie šmaikštūs posakiai. Deja, gerų šmaikščių dalykų nebuvo tiek, kiek norėjosi, o depresijos ir purvo – daugiau nei reikėjo. Antrą kartą skaityčiau nebent istoriją apie pensininkę – patiko.

Rekomenduot nerekomenduosiu, jei susidomėjot – skaitykit🙂

Vertinimas – 3/5

Knygos anotacija: “”Kišeninis moterų atlasas” – tai ironiškas ir kandus, bet labai tikroviškas epas, vaizduojantis nelengvą moterų gyvenimą patriarchalinių normų užvaldytoje visuomenėje. Kartu tai ir nuoširdus, atjautos kupinas pasakojimas apie sulaužytus keturių paprastų žmonių likimus. Turgaus prekeivė alkoholikė Manka, buvusi Varšuvos sukilimo ryšininkė Marija, moteriško būdo auksarankis konditerininkas Marijonas ir maištaujanti paauglė Marysia gyvena tame pačiame Varšuvos rajono name ir klaidžioja tomis pačiomis gatvėmis. Graudžios šių personažų, įkūnijančių keturias kartas, gyvenimo istorijos susilieja į painų ir prieštaravimų draskomą šių dienų visuomenės portretą.
Žvelgdama iš feministinių pozicijų, autorė įtaigiai parodo, kaip primesti socialiniai vaidmenys (motinos, namų šeimininkės, “tikro vyro”, turgaus pardavėjos, mergaitės-princesės) žlugdo laisvės trokštančias asmenybes, pasmerkia jas dvasiniam skurdui ir nužmogėjimui. Sodrus gatvės žodynas, gyvi personažai, autentiški pykčio bei nevilties protrūkiai verčia susimąstyti apie svarbiausius šiandienos Rytų Europos skaudulius.”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: