mūsų asmeninis blogas

Apie knygą:
Leidykla: Tyto alba
Išleista: 2011
Puslapių sk.: 312

Šeimyniniu gyvenimu nusivylęs advokatas Fransua stengiasi kuo vėliau grįžti namo. Vaikai jį erzina, žmona nebetraukia. Fransua mieliau vakarus leidžia baruose nei su šeima. Norėdamas kokių nors pokyčių savo gyvenime, jis įstoja į Nepriklausomų Advokatų gretas. Po trijų savaičių Fransua gauna kvietimą – jis turi vykti toli nuo namų ginti smogikų būrio narį, vadinamą Pabaisa. Tiesa, pats Fransua po truputį ir pats ima panašėti į pabaisą – jo nuotaikos, mintys, jausmai…

Fransua susitinka su ginamuoju, kuris kaltinamas viršijęs kario įgaliojimus. Pabaisa (Viktoras Rošas) nekalba su Fransua. Jis nekalba su niekuo. Tad Fransua pats po truputį bando rasti siūlo galą, atvesiantį prie paslaptingojo Pabaisos gyvenimo bei galbūt padėsiantį jį apginti teisme.
Manau, pagrindinė knygos mintis, kad kiekviename iš mūsų slypi pabaisa, tačiau ar mes išleisime ją į laisvę, ar tik tvirčiau užrakinsime giliai viduje – priklauso tik nuo mūsų.

Skaitykite, jei įdomu, kaip žmogus tampa Pabaisa.

Vertinimas – 7/10

Knygos anotacija: „Romanas „Kaip tapti pabaisa“– pasakojimas apie tai, kaip nedaug reikia, kad monstras, slypintis kiekviename mūsų, išnirtų į paviršių. Apie tai, kad tie, kuriuos mes laikome pabaisomis, buvo paprasti žmonės. Apie tai, kas dedasi viduje tų, kurie iš pažiūros lengva ranka žudo kitus – kare ir taikiame gyvenime.

Jaunas advokatas, kurio ima nebedžiuginti nei darbas, nei šeima, praradęs gyvenimo skonį, iškviečiamas ginti žmogaus, kurį laikraščiai vadina Pabaisa. Buvęs virėjas, smogikų būrio narys, kurio sąžinę slegia kelios dešimtys įvykdytų žmogžudysčių, advokatui kelia keistą smalsumą. Pirmapradis žiaurumas, kurį, jo manymu, įkūnija Pabaisa, vertas susidomėjimo ir bandymo įsigilinti.
Tačiau Pabaisa tyli, o atsakymus į savo klausimus advokatas privalo susirasti pats… Kas skatina žmogų žudyti kitus? Kokį vaidmenį atlieka visuomenė? Galiausiai – ar tikrai blogis yra neatsiejama kiekvieno žmogaus esybės dalis?
Karas ir taika, apmąstymai ir žudynės susipina romane į vieną raizgų kamuolį ir priverčia susimąstyti, ar kartais iš veidrodžio į kiekvieną mūsų nežvelgia pabaisos akys.”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: