mūsų asmeninis blogas

Apie knygą:
Leidykla: Kitos knygos
Išleista: 2010
Puslapių sk.: 360

Labai patiko pasakojimo stilius (tikrai skaitysiu kitas Saramago knygas). Patiko ir pats pasakojimas. Jei bučiau katalikė, tai manyčiau, kad Jėzaus gyvenimas galėjo būti būtent toks. Nes man jis skamba kiek tikroviškiau, nei nekalti prasidėjimai ir pan. Tiesa, Dievas čia parodytas ne iš gerosios pusės – savanaudis, šlovės ir pripažinimo trokštanis garbėtroška. Jam nusispjauti į kančias, patiriamas dėl jo ir žmonių tikėjimo juo. (Tačiau, gerai pagalvojus, žydų Jahvė juk toks ir yra – negailestingas, kerštingas…) Jėzus gi – paprastas žmogus, aplinkybių ir pikto Dievo auka.
Manau, knyga turėtų patikti stiprių, gerų knygų megėjams ir Saramago gerbėjams. Tačiau jautresniems ir katalikams ji gali ir nepatikti. Asmeniškai aš manau, kad ją paskaityti turėtų ir pastarieji – juk jei žmonių tikėjimas stiprus, jokia knyga neturėtų priversti suabejoti Dievu. O knyga tikrai gerai parašyta, vien dėl to patariu ją perskaityti ir praplėsti akiratį. Tikrai įdomi Saramago  Kristaus gyvenimo interpretacija

Skaityti nebuvo labai sunku, nors ir ne lengvas skaitaliukas.

Patiko ir vertimas. Kol kas geriausia šiais metais skaityta knyga.

Vertinimas –10/10

Knygos anotacija: “Skandalingasis portugalų rašytojo José Saramago romanas “Evangelija pagal Jėzų Kristų” pasakoja dramatišką Jėzaus – paprasto žmogaus, o ne Dievo sūnaus, – gyvenimo istoriją. Savaip perteikdamas biblinius įvykius, autorius sukūrė itin žmogiško ir žemiško, tačiau humaniškesnio net už patį Dievą Jėzaus paveikslą. Dėl neigiamos Bažnyčios reakcijos knyga buvo uždrausta keliose katalikiškose šalyse, o jos autorius buvo priverstas palikti gimtąją šalį.
“Evangelija pagal Jėzų Kristų” pasakoja dramatišką Jėzaus – paprasto žmogaus, o ne Dievo sūnaus, – gyvenimo istoriją. Savaip perteikdamas biblinius įvykius, autorius sukūrė itin žmogiško ir žemiško, tačiau esą humaniškesnio net už patį Dievą Jėzaus paveikslą. Dėl šios knygos kilo konfliktas su to meto valdžia, ir autorius buvo priverstas palikti gimtąją šalį.
Evangelijoje pagal Jėzų Kristų” – aistringoje bei vaizdingoje literatūrinėje fantazijoje – perteikiama ne tik Jėzaus, bet ir iki šiol negirdėta jo tėvo Juozapo kaltės drama. Autorius savaip interpretuoja evangelinę pabėgimo iš Egipto sceną, kada Erodas pasiuntė kareivius nužudyti visus mažesnius nei trejų metų berniukus. J. Saramago atkreipė dėmesį, kad Juozapas nieko nedarė, kai visi nepaliaujamai beldėsi į kaimynų duris norėdami įspėti, kad šie paslėptų savo vaikus. Ši scena tampa pagrindiniu romano varikliu: Juozapas prisiima atsakomybę už vaikų mirtis, kurių buvo galima išvengti, o šį kaltės jausmą vėliau paveldi Jėzus.
Romanas pasižymi itin vaizdinga ir žodinga kalba. Prieš skaitytojo akis nušvinta kasdienis būrio vaikų apspistos kuklios jo Motinos gyvenimas, skaidrūs meilės išmintingajai Marijai Magdalietei jausmai, griežti pokalbiai akis į akį su Dievu ir paslaptinguoju Piemeniu, pas kurį paauglystėje Jėzus ganė avis.”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: