Reikės:

¾ stiklinės cukraus

1 didelio kiaušinio

1 ½ stiklinės miltų

2 a.š. kepimo miltelių

1 a.š. cinamono

¼ a.š. druskos

¼ a.š. tarkuoto muskato riešuto

¼ stiklinės aliejaus

¾ stiklinės pieno

1 ½ a.š. vanilinio cukraus

Pabarstymui:

3 a.š. cukraus ir 1 a.š. cinamono
arba cukraus pudros

Gamyba:

Dubenyje išplakti kiaušinius ir cukrų, kol pabals ir pasidarys kreminė konsistencija. Į mažesnį dubenį persijoti miltus, kepimo miltelius, cinamoną, druską ir muskato riešutą. Suberti sausus produktus į kiaušinio plakinį ir išmaišyti. Supilti aliejų, pieną ir vanilinį cukrų ir gerai išmaišyti.

Keksiukų formeles, išteptas sviestu, 2/3 pripildyti tešla. Dėti keksiukus į 180 laipsnių orkaitę ir kepti apie 20-30 min. Palikti atvėsti apie 3-5 min., išimti iš formelių.

Dubenėlyje sumaišyti 3 šaukštelius cukraus ir 1 šaukštelį cinamono ir, kol keksiukai dar šilti, apvolioti juos šiame mišinyje.

Leiskite keksiukams atvėsti ir… mėgaukitės.

Skanaus!

Įvertinimas: skonis visai patiko, tačiau gavosi šiek tiek „sunkoki“.

Reikia:

30 g kambario temperatūros sviesto
3-4 v. š. cukraus pudros
½ stiklinės moliūgų tyrės (išvirti apytiksliai 120 g moliūgo)
1 lengvai išplakto kiaušinio
½ stiklinės pieno
2 ¼ – 2 ½ stiklinės miltų
2 a. š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
1 v. š. cukraus pudros – apibarstymui.

Gamyba:

Dubenyje išplakti sviestą su persijota cukraus pudra iki vienalytės masės. Sudėti moliūgų tyrę, kiaušinį ir pieną. Atskirai persijoti miltus su kepimo milteliais ir druska. Atsargiai suberti miltus į sviesto-kiaušinio masę. Turi gautis kočiojama tešla. Jei ji limpa, galima įberti dar miltų, bet berti reikia po truputį (po valgomąjį šaukštą, kad tešla būtų ne lipni, bet ji turi būti minkšta!) Gerai būtų leisti pailsėti tešlai šaldytuve mažiausiai pusvalandį.

Tešlą dėti ant miltais pabarstyto stalo ir iškočioti ~2 cm storio blyną. Išpjauti stikline skrituliukius ir sudėti juos į kepimo popieriumi ištiestą skardą. Patepti pienu (arba pieno – trynio plakiniu) ir kepti 220 laipsnių orkaitėje 10-12 min. Valgyti šiltus su pienu ar uogiene.

Tiesa, skonai-bandelės nėra labai saldūs, todėl mes į tešlą dėjom 4 v. š. cukraus.

Įvertinimas: vis dėlto kitą kartą gaminsim pagal klasikinį receptą.

Kažkada seniai skaičiau John Barth „Plaukiojanti opera“. Nebeprisimenu, apie ką ji buvo, bet pamenu, kad patiko. Tad nusprendžiau perskaityti ir „Kelio pabaigą“. Ir nelikau nusivylusi.

Džeikobas Horneris – niekuo neišsiskiriantis veikėjas, į visus būties ir buities keliamus klausimus jis atsako – „nežinau“. Susigaudyti savyje ir aplinkoje jam padeda Gydytojas, šiaip gydantis paralyžuotuosius. O kadangi kai jis pirmąkart pamatė Džeikobą, šį buvo ištikęs savotiškas psichologinis paralyžius, Gydytojas susidomėjo jaunuoliu.

Laikydamasis vienos iš Gydytojo terapijų, Džeikobas įsidarbina mokytoju provincijos koledže ir laisvalaikiu skaito Sartre’ą. Vaikinas susibičiuliauja su kolega Džo ir jo žmona Renė, draugystė su kuriais baigiasi tragiškai.

Mintys: savų principų laikymasis gali privesti prie tragedijos. Knyga sukėlė įvairių minčių, tačiau pagrindinė jų ta, kad negalima pasiduoti svetimai gyvenimo filosofijai aklai, atiduodant save ir savo “aš” mainais.
Labai patiko. Pabaiga šlykštoka net man. Bet, manau, kitokia ji ir negalėjo būti.

Citata: “Ir nėra tokių priežasčių, tokių sprendimų, nėra tokių filosofinių sistemų, į kurias save galėtume sukišti iki galo: kad ir kaip stengtumės, kad ir kaip spaustumės į visokius rėmus, vis tiek kažkuri mūsų dalis liks kyšoti išorėje – sutrikusi ir vieniša.” (225 p.)

Vertinimas – 4/5

Knygos anotacija: „Romanas “Kelio pabaiga” kupinas gerą modernų džiazą primenančių improvizacijų, autorius eksperimentuoja, mėgina naujai pažvelgti į, jo žodžiais tariant, “išsisėmusias” literatūros formas, atgaivinti jas, perkurti. Šiame kūrinyje, vaizduojant eilinių, niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimus, meistriškai atskleidžiama universali žmogaus drama. Romano ašis – pagrindinio herojaus Džeko Hornerio psichologinis paralyžius, jo gydymas šiurpą keliančioje Remobilizacijos Fermoje ir tragiškas herojaus ryšys su fakulteto, kuriame jis dėsto, kolega bei jo žmona. Tai – bekompromisė žmonių susvetimėjimo atodanga. Pagal šį romaną A. Avakianas ir T. Southernas 1968 m. pastatė filmą, kuris, daugelio kritikų nuomone, pranoksta net Stanley Kubricko ir Arthuro Penno kūrybą.“

Reikės:

6 kiaušinių baltymų (jeigu kiaušiniai dideli, užtektų ir 5)
300 g cukraus
1 šaukštelis vanilinio cukraus
1/2  arb. šaukštelio rūgšties (citrinų, obuolių acto…)

~300ml plakamosios grietinėlės (35% rieb.)

Šviežių vaisių (iš bėdos galima naudoti ir konservuotus).

Gamyba:

Receptas nėra sudėtingas, bet jeigu su morengais nedraugaujate…

Patarimas: Nebūtina, bet patarčiau cukrų pasmulkinti blenderiu – greičiau ištirps. 

Pirmiausiai atskirti kiaušinių baltymus nuo trynių. Baltymus pradėti plakti, po truputį berti cukrų, įberti vanilinį cukrų, rūgštį.

Plakti iki standžių putų, kol pakėlus plakikį, kepurėlė lieka stovėti. Taip pat, kol ištirps visas cukrus (tarp pirštų nesijaus kruopelių).

Įkaitinti orkaitę iki mažiausios galimos temperatūros (~100-120 C).

Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi.

Ant popierius sukrėsti baltymus, suformuojant viduje duobutę (galima ir konditeriniu švirkštu suformuoti tokį kaip šulinį…)

Pašauti į orkaitę. „Kepti“ apie pusantros-dvi valandas.

Po to išjungti orkaitę ir palikti kelioms valandos arba pernakt (jeigu gaminate vakare) orkaitėje.

Lėtai auštant, neturėtų sukristi… Jeigu kepant atsirastų sutrūkimų ar šiek tiek pagelstų – nieko blogo, tačiau jeigu tai (pradeda geltonuoti, skilinėti) pasireiškia pakankamai anksti, reiškia temperatūra orkaitėje per aukšta.

Ataušus morengui, išplakti grietinėlę (siūlyčiau įdėti šiek tiek cukraus ir rūgštelės – citrinų, laimo, etc. – pagal naudojamus vaisius).

Morengą aptepti grietinėle, papuošti vaisiais.

Įvertinimas: labai skanu! Su šviežiais vaisiais labai gaivus – net nesijaučia kalorijų  

Šį savaitgalį buvo proga, tad vietoj įprastų kotletų, nusprendėm pagaminti kažką naujo…

Reikės:

apvalių ryžių (mes naudojom paprastus, apvalius – „Granum“ firmos)
ryžių acto
cukraus
druskos
nori lapų
krienų (wasabi arba paprastų)
sojų padažo
marinuotų imbierų

Įdarui: lašišos, krabų lazdelių, agurko, avokado, sezamo sėklų, sūrio „Philadelphia“ ir kt.

Orientaciniai santykiai:

3 stiklinėms ryžių reikėtų apie trečdalio stiklinės acto, 3 šaukštelių cukraus, 1 šaukštelio druskos.

2 stiklinėms ryžių reikės ~3 nori lapų. Mums 3 stiklinėms ryžių užteko 6 lapų, nes dalis suši buvo nigiri…

Gamyba:

Pirmiausiai reikia pasiruošti ryžius. Tai reikalauja šiek tiek laiko, tačiau japonai sako: ryžiai –  sušių širdis, todėl verta pasistengti…

Pirmas darbas – ryžių plovimas: į didesnį dubenį supilti reikiamą kiekį ryžių. Užpilti šaltu vandeniu, skalauti. Kai vanduo pasidaro balzganas, vandenį reikia nupilti, įpilti švaraus vandens – skalauti. Kai vanduo pabąla – procedūrą kartojame – ir taip, kol vanduo praktiškai nebebąla (mažiausiai 4-5 kartus).

Tuomet ryžius supilame į koštuvą, dar kartą perplauname vandeniu ir leidžiame nuvarvėti (~15-30 min.)

Nuvarvėjusius ryžius pilame į puodą, užpilame vandeniu (priklausomai nuo ryžių kiekio; santykis turėtų būti maždaug toks: 1 st.ryžių=1,5 st. vandens (didesniam kiekiui ryžių vandens pilama šiek tiek mažiau – kad apsemtų + per 2 pirštus).

Vandeniui užvirus, ryžius pamaišyti, uždengti (patogiau, jeigu dangtis – stiklinis) ir ant mažos kaitros virti, kol vanduo susigers (jeigu dangtis nestiklinis – galima labai trumpam ir labai mažai praverti pasižiūrėti). Tuomet kaitrą išjungti ir laikyti uždengtą (atidarinėti negalima!) apie 10-15 min.

Tuomet ryžius išmaišyti, pravėsinti.

Kol ryžiai vėsta, į prikaistuvį (emaliuotą arba nerūdijančio plieno, nes rūgštis gali išgraužti) įpilti actą, įberti druskos ir cukraus. Pakaitinti (tačiau neužvirinti!), kol ištirps druska ir cukrus.

Į pravėsusius ryžius supilti acto tirpalą ir gerai išmaišyti. Palaukti, kol ryžiai atvės iki kambario temperatūros.

Kad būtų lengviau dirbti su ryžiais, rankas sudrėkinti šaltame vandenyje (geriausia šalia pasidėti dubenį su vandeniu).

Suktinukai (Sushi-maki)

Geriausia suši sukimui naudoti bambukinį kilimėlį, jų būna pirkti parduotuvėse. Ant jo dėti nori lapą. Ant lapo drėgna ranka patiesti sluoksnį ryžių, paliekant vieną kraštą neuždengtą (~2-3 cm).

Ant ryžių maždaug per vidurį sudėti įdarą (krabų lazdeles/lašišą/avokado/agurko/morkos juosteles,…), susukti į ritinėlį (sukti link neuždengto ryžiais krašto), suformuoti norimą formą (apvalų, kvadratinį, trikampį, …).

Labai aštrų peilį sušlapinti, ir supjaustyti sušius norimo storio gabalėliais (svarbiausia – peilio nereikia stipriai spausti!).

Išvirkštiniai/Inside Out (Uramaki)

Nori lapą perpjauti/perkirpti per pusę. Ant jo pilnai užkloti ryžių sluoksnį. Atsargiai apversti – ryžiais žemyn.

Ant nori lapo sudėti įdarą (reikia dėti šiek tiek mažiau nei sushi-maki): “Philadelphia” sūrio, krabų lazdelę, agurko ir pan., susukti į ritinėlį, suformuoti norimą formą (apvalų, kvadratinį, trikampį, …), apvolioti kepintose sezamo (ar kitose) sėklose.

Reikia:

2 pak. želė (naudojom Oetker želę, po 75 g pakelyje)

1 pak. želatinos (20 g, taip pat Oetker)

150 g cukraus (galit dėt mažiau ar visai nedėti, priklauso, kaip saldžiai mėgstate)

cukraus pudros (apvoliojimui)

Gamyba:

Želatiną užpilti 100 ml vandens ir pabrinkinti. Po 10–15 min. ištirpinti (NEUŽVIRINTI!). Želės miltelius supilti į 450 ml karšto virinto vandens, suberti cukrų ir maišyti, kol želė ir cukrus ištirps. Supilti želatiną į želę ir palaukti, kol truputį pravės (maždaug iki kambario tempertaūros). Tada supilti masę į gilų platų indą ir plakti mikseriu apie 15–20 min., kol masė padidės maždaug tris kartus. Išplaktą masę supilti į maistine plėvele išklotą formą ir padėti į šaldytuvą (vėsiu metų laiku galima išnešti ir į balkoną) nakčiai. Ryte masę supjaustyti norimo dydžio gabalėliais ir apvolioti sukraus pudroje.

Pudra ištirpsta ir pasidaro blizgi…

Įvertinimas: liuks desertas! Tikrai gaminsime ir ateityje!

Nemėgstu knygų, kuriose sudominti bandoma tokiomis frazėmis, kaip šios knygos anotacijoje. Todėl tikrai neplanavau skaityti ir pačios knygos. Tačiau smalsumas visgi nugalėjo, todėl perskaičiau.

Veiksmas vyksta 1939-1943 metais Vokietijoje. Mirtis, vaikštanti po pasaulį ir renkanti žmonių sielas, vieną dieną netyčia pamato mergaitę, knygų vagilę Lizelę, kurios gyvenimas ir yra pasakojamas šioje knygoje. Ji gyvena pas globėjus, mokosi skaityti ir kartu su draugu Rudžiu vagia knygas. Tačiau jos gyvenimas, kaip ir daugelio karo metu gyvenusių vaikų (ir ne tik) yra nelengvas, pilnas praradimų ir… pavogtų knygų.

Pradžia buvo visai įdomi, bet kažkur nuo vidurio supratau, kad taip ir nesulauksiu nieko ypatingo. O baigusi knygą, jau kitą dieną pasigedau jos sukelto įspūdžio – jo tiesiog neliko. Liko tik chaotiškas įspūdis “kažko apie karą”. Man pritrūko gilumo. Knyga man pasirodė gan silpna. Toks jausmas, kad nesvarbu kaip ir kas parašyta – svarbu, kad apie karą. Kažkaip neįtikino ir pasakotoja – Mirtis. Manau, yra geresnių knygų apie vaikus ir karą.

Vertinimas – 2,5/5

Knygos anotacija:

„MENKUTIS FAKTAS

JŪS MIRSITE

1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.

Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.

ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS

ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS

Tai trumpas pasakojimas apie:

Mergaitę
*
Akordeonininką
*
Keletą fanatiškų vokiečių
*
Žydų kilmės kovotoją
*
Ir nemažai vagysčių

DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI

MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS“

Reikia:

1 st. tarkuoto fermentinio sūrio

200 g šaldytos mielinės tešlos (naudojom „Mantingos“ tešlos lapelius)

1 st. ryžių (parašyta nebuvo, bet mes naudojom apvirtus)

200 g lašišos file (naudojom rūkytą, sušaldytą)

50 g sviesto

2 v. š. miltų

1 st. pieno

druskos ir pipirų

3 v. š. džiūvėsėlių

1 kietai virto kiaušinio

Gamyba:

Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių. Kepimo indą iškloti mieline tešla (dalį palikti viršui), sudėti ryžius, ant viršaus – lašišos file gabalėlius, užberti smulkiai sukapotą kiaušinį. Keptuvėje ištirpinti sviestą, suberti miltus ir pakepinti, maišant supilti pieną, padažą užvirinti. Suberti sūrį, druską ir pipirus. Padažą supilti ant ryžių-žuvies-kiaušinio sluoksnio, pabarstyti džiūvėsėliais ir užkloti likusia mieline tešla. Kepti 45 min. 180 C temperatūroje.

Valgyti pravėsusį, nes iš karšto pyrago sūris išbėga ir būna nelabai estetiška

Pastabėjimai: Skonis neblogas, bet kitą kartą bandysim su mažiau intensyvaus skonio žuvimi, nes nesam dideli žuvies mėgėjai…

Reikės:

1/2 arb 1 stiklinės cukraus
2-3 stiklinės raudonojo vyno
Vanilės ankštis (arba vanilinio cukraus)
4 nedidelių kriaušių

100g sviesto
110g smulkaus cukraus
3 kiaušinių
100g tamsaus šokolado (galima perpus maišyti su pienišku)
100g migdolų miltų
2 šaukštų miltų

Gamyba:

Pirmiausiai dėl migdolų miltų – galima pabandyti paieškoti parduotuvėje, bet galima ir pasigaminti iš migdolų
(daryta pagal šiuos nurodymus).

Pirmiausiai reikia nulupti kriaušes, paliekant kotelį ir nupjaunant galiuką.

Nedideliame puode sumaišyti vyną, cukrų, vanilę. Užvirti. Sudėti kriaušes. Jeigu trūksta skysčio, kad apsemtų kriaušes, reikia įpilti vandens.

Kriaušes virti, kol suminkštės (šakute duriant turi lengvai persidurti) – nepervirti, nes pasidarys košė (ypač prie kotelio)…

Išvirtas išimti ir atvėsinti. Likusį skystį galima arba palikti kitam kartui, arba dar pavirus ir, jeigu reikia, pridėjus cukraus, pasigaminti skanų padažą…

Pyrago kepimui orkaitę įkaitinti iki 180C.

Dubenyje sutrinti cukrų su cukrumi iki purios masės. Plakant į masę po vieną įmušti kiaušinių trynius. Po truputį plakant supilti ištirpintą šokoladą. Į masę sudėti miltus ir migdolų miltus.

Kitame dubenyje suplakti baltymus. Baltymus sudėti į šokolado masę, atsargiai išmaišyti.

Į nedidelį kepimo indą (buvo kepta viename dideliame, bet būtų geriau kepti kiekvieną atskirai, nes pyragas vietom gavosi gerai iškepęs, o vidury skystokas) įdėti kriaušę ir užpilti šokolado mase, kad kriaušės galiukas kyšotų.

Kepti apie 20-30 min. Iškepus palaikyti apie 10 minučių, kad pravėstų.

Patiekti su vyno padažu (kaip aprašyta) arba mėgiama uogiene.

Skanaus!

Reikės:

1,5 stiklinės miltų

3/4 a. š. kepimo miltelių

1/4 a. š. druskos

1/4 a. š. sodos

1/8 a. š. malto muskato

3/4 stiklinės cukraus

1 a. š. vanilės ekstrakto (dėjau vanilinio cukraus)

2 kiaušinių

1 stikinės kokoso drožlių

Gamyba:

Dubenyje sumaišyti miltus, kepimo miltelius, druską, sodą ir muskatą. Kitame dubenyje sumaišyti cukrų, vanilės ekstraktą (arba vanilinį cukrų) ir kiaušinius. Kiaušinių masę plakti, kol pasidarys vientisa ir ištirps cukrus. Į kaiušinius sudėti miltų mišinį ir kokosus, išmaišyti.  Stalą gerai pabarstyti miltais, dėti tešlą (tešla gaunasi gana lipni), truputį paminkyti.  Iš tešlos formuoti kepaliuką, dėti į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepti 150 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 40 min. (mano kepaliukas gavosi gana plonas, man tiek laiko užteko. Geriausia iškepimo lygį patikrinti degtuku arba pagaliuku ) Kai kepaliukas apkepa ir kiek paruduoja, išimti jį ir apie 5 min. vėsinti ant grotelių. Tada kepaliuką supjaustyti plonomis riekelėmis ir sudėjus atgal į skardą, kepti dar 20 min. (jei norit labiau apdžiūvusių, galit palaikyti ilgiau). Biskočius atvėsinti ant grotelių. Valgyti su arbata ar, kaip ir priklauso, su vynu